Sapnų gaudyklė: kaip ją pasidaryti namuose

Graži sapnų gaudyklė yra puikus interjero papuošalas. Nustebsite, bet sapnų gaudyklė dar ir labai lengvai padaroma namuose. Pabandykite. Priemonės: storoka viela rėmeliui (galima naudoti itin lanksčią šakelę), siūlų kamuolys, ilgas kaspinėlis, plunksnos, karoliukai. Pirmiausia vytelę ar vielą sulenkite, kad gautųsi apskritimas, galus užsukite. Vielinį apskritimą apvyniokite ilgu kaspinėliu ar odine juostele. Paimkite siūlų rutulį, jis turi būti tokio dydžio, kad tilptų perkišti per sapnų gaudyklės rėmelį-apskritimą. Siūlo galą pririškite prie rėmelio, o vėliau raizgykite siūlą perkišdami siūlų kamuolį per lanko vidurį. Patraukite, kad kilpelės būtų tinkamu atstumu viena nuo kitos. Vėliau siūlą nukirpkite, tačiau atsivyniokite pakankamai ilgą galą, kad užtektų likusiai gaudyklei. Ant siūlo verkite karoliukus ir kartokite judesį – kiškite siūlą ten, kur norite kilputės ir siūlą ištraukite užverždami. Raizgykite ir verkite karoliukus, kol visas rėmelio plotas bus užpildytas, o tada siūlo galą užtvirtinkite mazgeliu, kad gaudyklė neiširtų. Džiaukitės savo sapnų gaudykle, pasikabinkite ją prie lovos ir gaudykite gerus sapnus. Žinokite, kad sapnai pildosi, todėl kuo geresnė ir gražesnė jūsų gaudyklė bus, tuo gražesni sapnai ateis.

Sapnų paaiškinimai

Sapnų paaiškinimai visame pasaulyje glaudžiai susijusi su tradicine, senovine vietos kultūra. Dėl to knygelė, kurioje parašyti egiptiečių ar arabų sapnų paaiškinimai vargu ar tiks lietuviui. sapnai ir nesąmoninga kūryba remiasi tradicinių tikėjimų, prietarų, kasdienių situacijų pagrindu, mes sapnuojame savo kultūrai būdingus sapnus, todėl ir paaiškinimai gali būti bendri kultūrai. Kita vertus, dabartinė technologijų pažanga, kelionės po egzotiškas šalis praplėtė visų kultūrų pažinimą ir jų supratimą, todėl mūsų sapnai smarkiai skiriasi nuo tų, kurios žmonės, kad ir lietuviai, sapnavo prieš kelis šimtus metų. Visgi giluminė kultūra neišnyksta, to iliustratyvus pavyzdys gali būti tai, kaip interpretuojame spalvų reikšmes. Nesvarbu, kad žinome, jog Japonijoje juoda spalva yra džiaugsmo spalva, lietuviui juoda visada bus susiję su liūdesiu, mistika, paslaptimis, maištingumu. Negana to, kad gerai išaiškintume žmogaus sapną, reikia žinoti ir jo gyvenimo situacijas, nes sapnuojantis žmogus tradicinės kultūros požymius papildo savo individualia gyvenimiška medžiaga: gyvenimo faktais susijusiais su šeima, draugais, savo tikėjimu, gyvenimo problemomis, baimėmis ir džiaugsmais, taip pat labai svarbios asmeninės žmogaus vertybės.

Sapnai ir pasakojimai

Sapnai ir pasakojimai yra labai susiję keliais aspektai. Iš vienos pusės žiūrint, pats sapnas yra tarsi pasakojimas. Kažkokia smegenų dalis žmogui miegant kuria pasakojimą, istoriją, filmą ir ją pasakoja sapnuojančiajam. Sapnai puikiai atspindi žmogaus, kuris sapnuoja pasaulį: vertybes, jo domėjimosi objektus, išgyvenimus, rūpesčius, patirtas emocijas. Tarsi būni tu stebukliniame pasaulyje, tarsi gyveni su savo protu, bet kitam laike ar kitoje plotmėje. Sapnai ir pasakojimai dar susiję ir tuo, kad žmonės jaučia poreikį pasakoti savo sapnus. Tai galima suprasti irgi keliais būdais. Viena vertus, pagal senovės tikėjimą, būna pranašiškų sapnų. Tad kuo daugiau kam papasakoji sapną, tuo tiksliau tau gali jį išaiškinti. Turiu ir kitą versiją: sapnų istorijos dažniausiai yra įdomios, netikėtos, turi aiškią kulminaciją, todėl tai tarsi puikus pasakojimas, kurio dalyvis yra ir asmuo, sapnavęs sapną. Na tai kad, jis tuo metu miegojo ir sapnavo, bet tuo pačiu jis veikė: bėgo, kovojo, keliavo, džiaugėsi, liūdėjo ir patyrė nuotykius. Be to, manau, kad kiekvienas tiki, kad jo sapnas kažką atskleidžia apie mus, pvz., susapnavęs, kaip išsprendei problemą džiaugiesi savo apsukrumu, kurį tarsi patvirtina sapnas.

Kur nunesa sapnai – sapnai folkloriniuose pasakojimuose

Kur nunesa sapnai aiškinamasi ko gero nuo žmonijos egzistavimo pradžios. Ne veltui apie sapnus kalbama ir folkloro pasakojimuose, pradedant nuo pačių seniausių: padavimų, sakmių, legendų. Tautosakoje sukaupta daugybė tokių pavyzdžių, kai pasakojimą sudaro sapnas, kartais sapnas yra naudojamas kaip elementas. Ko gero nuo pat mažens kiekvienas žinome pasakojimą apie Gedimino sapną – geležinį vilką. Sapnai beveik visada susiję su žmonių tikėjimu, kas nutiks susapnavus vieną ar kitą sapną, susiję su ateities numatymu ir pranašystėmis, todėl klausimas kur nunesa sapnai to meto žmonėms atrodė itin aktualus. Ateities numatymui labai svarbūs buvo tie sapnai, kuriuos žmonės susapnuodavo magišką Kūčių naktį. Ypatingai aktualūs buvo Kūčių nakties sapnai, kuriuose merginos galėdavo pamatyti savo vedybinę ateitį. Klasikiniuose folkloro žanruose, tokiuose kaip pasakos, sakmės, padavimai ar legendos, galima rasti daugybę motyvų su pranašiškais sapnais ir jų išaiškinimais. Taip pat svarbu, kad sapne gyviesiems pasirodo ir su jais bendrauja mirusieji. Į tokius sapnus buvo žiūrima net ne kaip į sapnus, o kaip į realų bendravimą, galima pasiguosti, pasitarti. O ar jūs skiriate didelį dėmesį savo sapnams?

Kaip sapnuoja skirtingos tautos ir ko galima pasimokyti?

Sapnų tyrinėtojai yra pastebėję, kad ne visos tautos sapnuoja vienodai. Sapnams įtakos turi ir kultūrų, geografinės aplinkos skirtumai. Pavyzdžiui, tibetiečiai sapnuose dažniau regi jaką, tigrą ar sniego liūtą. Natūralu, kad lietuvis greičiau susapnuos pievą nei dykumą. Tačiau yra ir bendros visos žmonijos sapnų taisyklės. Daugelyje senųjų tautų buvo tikima, kad sapnai gali padėti išspręsti problemas. Jeigu sapne pavyks jas išspręsti, sąmonė perkels problemos sprendimą ir į tikrovę bei palengvins gyvenimą.

Senovės Malaizijos gyventojai senojai turėdavo sapnuose padėjėjų, stengėsi sapnuoti teigiamai, kad įvykiai tikrovėje klostytųsi pozityvia linkme. Beje, padėjėjai – nebūtinai žmonės, jais gali būti mitinės būtybės, dievai, angelai, dvasios, protėviai, gyvūnai. Todėl tikrovėje buvo kalbamasi su sapnų personažais, prieš miegą prašoma jų pagalbos.

JAV sapnų tyrinėtojai cituoja jėzuitų aprašymus iš indėnų vintų tautelės istorijos – jie vaidindavo savo sapnus. Vienas indėnas susapnavo, kad susikovė su kitos genties priešais, svetima gentis jį sučiupo, surišo ir kankino, ruošėsi jam nurėžti skalpą. Jis pabudo šaukdamas, nulėkė pas draugus ir paprašė, kad jį surištų ir kankintų, apsimetę priešais. Indėnų mitinė sąmonė sufleruodavo, kad tie patys įvykiai negali pasikartoti: tas pats lapas negali nukristi nuo medžio du kartus, į tą pačią upę taip pat neįmanoma įbristi antrą kartą – upė bus ne ta pati, o kartą kankinę tie patys priešai negali kankinti vėl.

Sapnuojant košmarus, reikia suvokti, kad tai sapnas, nugalėti baimę ir pažvelgti jai į akis. Taip valdoma psichinė įtampa. Siūloma netgi atkurti dienos metu sapno siužetą, jei esate auka. Tuomet tereikia suvaidinti sapną teigiamai.

Iš kur atkeliauja sapnai?

Įdomu, iš kur atkeliauja sapnai? Anksčiau pirmykštės tautos manė, kad „didelius“ ir pranašiškus sapnus regi tik didieji vadai, žyniai, burtininkai ir pan. Senovėje žmonės tikėjo, kad per sapnus įmanoma bendrauti su dievais. Veikiami sapnų, egiptiečių žyniai, indėnų šamanai ir kiti žiniuoniai skelbdavo savo pranašystes. Iki pat viduramžių pabaigos sapnai turėjo įtakos net medicininėms diagnozėms. Taip pat ypač didelis dėmesys sapnams buvo skiriamas ištikus bėdai ar priimant svarbų sprendimą. Prisiminkime ir Gedimino pilies istoriją. Juk jei kunigaikštis Gediminas nebūtų susapnavęs geležinio vilko, gal ir Vilniaus neturėtume…

Į klausimą, kas yra sapnai, šiandien kiekvienas specialistas turi savitą atsakymą. Tibeto budistai laikosi požiūrio, kad visas gyvenimas yra tik iliuzija, net ir realusis pasaulis – ne kas kita kaip sapnas. O tas sapnas yra susijęs su mūsų pasąmonės impulsais, kūrybiškumu, mistiniais potyriais.

Neretai genialios idėjos būdavo sugalvojamos sapnuose ir vizijose. Benzeno cheminę formulę vokiečių chemikas Frydrichas A. Kekulė tiesiog susapnavo, o geriausią Džiuzepės Tartinio sonatą vidury nakties jam sugrojo dievas ir velnias vienu pavidalu. Edgaro Po ir Meri Šeli detektyvai, Roberto L. Stivensono ir Franco Kafkos romanai taip pat buvo rašomi naktinių melodramų ir košmarų motyvais.

„Sapnas – tokia būsena, kai kūno funkcijos dirba autonomiškai, mes išeiname tarsi į kitą erdvę, į bendrą kolektyvinę pasąmonę ir ten perimame idėjas. Šiuolaikinė krizė kilo todėl, kad žmogus pamiršo fantaziją, sapnus ir kūrybiškumą. Todėl vienintelė krizė yra fantazijos stoka“, – teigia sapnų žinovė Rita Banienė.

Miego paralyžius

Miego paralyžius – žmogaus kūno paralyžius, ištinkantis REM miego fazėje. Tai natūrali kiekvieno žmogaus kūno funkcija, kurios tikslas – neleisti žmogui fiziškai judėti sapnavimo metu. Žmogui sapnuojant, smegenys į raumenis siunčia nervinius impulsus, todėl siekiant, kad raumenys nejudėtų, šie impulsai blokuojami. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti kelias sekundes ar ilgiau, kad būtų galima pajudinti galūnes.

Žmonės, prabudę ir pirmą kartą patiriantys šį jausmą, dažnai ima šiam paralyžiui priešintis ir supanikuoja. Jei prabudus jaučiamas paralyžius, specialistai rekomenduoja jam nesipriešinti, nes tai tik dar labiau kelia baimę ir stiprina paralyžiaus jausmą. Rekomenduojama žmogui atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, ir, jei paralyžius nepraeina, po truputį išjudinti galūnes, pradedant nuo pirštų.

Miego paralyžiaus metu gali ištikti įvairios haliucinacijos, pasireiškiančios vaizdais, garsais arba jausmais. Šios haliucinacijos yra labai tikroviškos ir gali žmogų įbauginti. Būtent dėl šių haliucinacijų, kai kurių mokslininkų teigimu, žmonės tikina buvę pagrobti ateivių, matę vaiduoklius ir kitus reiškinius.

Miego paralyžiaus sąvoka susijusi su sąmoningu sapnavimu, nes praktikuodami WILD metodą, skirtą sukelti sąmoningus sapnus, žmonės sąmoningai patiria šį paralyžių.

Siekiantiems sapnuoti sąmoningai, miego paralyžius yra kaip tik puikus ženklas, reiškiantis, jog kūnas fiziologiškai jau pasiruošęs sapnavimui – sąmoningas sapnas jau visa šalia ir gali prasidėti bet kurią akimirką! Todėl tereikia tik maksimaliai atsipalaiduoti (nebandyti priešintis visomis išgalėmis bandant išjudinti kažkurią galūnę!) ir pasitikti sapną. Jeigu pojūčiai yra bauginantys, pvz., jaučiate, kad dar kažkas kambaryje yra – tiesiog nekreipkite į tai dėmesio ir pasistenkite maksimaliai atsipalaiduoti. Tai tėra haliucinacija – ten tikrai nieko svetimo nėra.

Miego stadijos

Nors miegas iš šono gali pasirodyti kaip vientisas dalykas, iš tiesų jis sudarytas iš keleto pakankamai fiziologiškai skirtingų stadijų. Miego stadijas galima grubiai suskirstyti į dvi klases: greitų akių judesių – REM (angl. Rapid Eye Movements) ir negreitų akių judesių – NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements). NREM miegas dar yra skirstomas į tris fazes: NREM1, NREM2 ir NREM3 (anksčiau buvo skiriama ir NREM4 fazė, bet neradus esminių skirtumų, ji buvo prijungta prie NREM3). Skirtingos miego stadijos kinta ciklais (paprastai: N1 → N2 → N3 → N2 → REM), trunkančiais maždaug po pusantros valandos.

Miego stadijų kaita nakties metu

NREM 1 – pirmoji miego stadija, paprastai trunkanti keletą minučių prieš užmiegant, pradedant snūduriuoti. Pasižymi lėtais akių judesiais ir iš alfa (8-12 Hz) į teta (4-7 Hz) ritmą pereinančiu smegenų aktyvumu. Šios stadijos metu gali kilti įvairūs vaizdiniai, garsai ar pojūčiai (taip vadinamos hipnagoginės haliucinacijos), taip pat galūnių raumenų trūkčiojimai. Žmogus, pažadintas NREM 1 stadijos metu, paprastai būna įsitikinęs, kad jis nemiega. NREM 1 sudaro apie 5% viso miego laiko.

NREM 2 – šios stadijos metu sąmoningumas dingsta – žmogus užmiega. Akių judesių nėra, sapnuojama retai. Smegenų bangos pasižymi taip vadinamais K-kompleksais ir “miego verpstėmis”. Žmogus šioje fazėje praleidžia apie 45-55% nakties miego. NREM 2 miego stadijos metu žmogų pažadinti yra palyginti nesunku.

NREM 3 – giliausia miego fazė, pasižyminti lėtomis ir didelės amplitudės delta (0.5-2 Hz) smegenų bangomis. Šios miego stadijos metu žmogų pažadinti yra labai sunku. Įvairios parasomnijos (somnambulizmas arba lunatikavimas, griežimas dantimis, naktinis siaubas, minipaskola.lt ir pan.) paprastai vyksta būtent šioje miego stadijoje. NREM 3 stadija sudaro apie 15-20% miego laiko ir būna pirmoje nakties dalyje.

REM – greitų akių judesių miego fazė, pasižyminti ryškiais sapnais. REM užima apie 20-25% miego. Nakties metu būna maždaug 3-5 atskiri REM epizodai, gana trumpi pirmoje nakties dalyje ir išilgėjantys antroje nakties pusėje. REM stadijos metu suaktyvėja smegenų veikla, širdies ir kvėpavimo ritmas yra nereguliarus, kūno temperatūra reguliuojama prastai. Kūno raumenys būna suparalyžiuoti (raumenų atonija). Dažnas lytinis susijaudinimas (varpos ar klitorio erekcija).

Sąmoningam sapnavimui pati aktualiausia yra REM miego fazė, kadangi didžioji dauguma sąmoningų (o taip ir paprastų!) sapnų įvyksta būtent šioje miego fazėje. Pirmojoje nakties dalyje vyrauja gilesnis NREM miegas, kurio metu vyksta organizmo funkcijų atkūrimas, tuo tarpu antroji nakties pusė pasižymi pagausėjusiu REM miegu ir sapnais!

7 sąmoningo sapnavimo praktikos žingsniai

1.    Vesti sapnų dienoraštį. Ryte pabudus užsirašyti visas sapno detales, kurias pavyko prisiminti: vietas, žmones, daiktus, simbolius, veiksmus ir pan.

2.    Atrasti sąmoningų sapnų laiką. Tyrimai rodo, kad miegas praėjus kelioms valandoms po rytinio pabudimo – geriausias laikas sąmoningiems sapnams. Pabudus po 1 ~ 2 val. ir netrukus vėl užsnūdus taip pat galima patirti sąmoningo sapnavimo būseną

3.    Kartoti. Jeigu prabudote per vidurį sapno, ramiai gulėdami prisiminkite kuo daugiau sapno detalių. Mintyse kartodami regėtas detales ir vaizdus stenkitės užmigti dar kartą.

4.    Medituoti. Atsigulę pabandykite įsivaizduoti kuo daugiau detalių iš realybės ir prisimenamų sapnų. Galite jas įsivaizduoti kaip nuotraukas arba suteikti joms savitą formą. Galvokite apie jas tol, kol užmigsite.

5.    Piešti simbolius. Kaskart realybėje nutikus reikšmingam įvykiui, sutikus ypatingą žmogų ar dalyvaujant svarbiame pokalbyje pabandykite sau ant delno nupiešti įsivaizduojamą simbolį. Kartokite tai kurį laiką. Jeigu išvysite save tai darant sapne, vadinasi, patyrėte sąmoningo sapnavimo būseną.

6.    Identifikuoti realybę. Kaskart nutikus neįprastam reiškiniui atlikite bent tris realybės patikrinimus: pabandykite susirasti tekstą ir jį perskaityti (sapnuose žmonės itin retai geba skaityti tekstus), stebėkite laikrodį (sapnuojant laikas itin greitai kinta), stenkitės pažiūrėti į save veidrodyje (sapnuose žmonės savęs nemato veidrodžiuose arba regi neryškų siluetą), atsiremkite į sieną (sapnų karalystėje sienos dažniausiai perregimos ir pereinamos),

7.    Analizuokite sapnų dienoraštį. Po kiek laiko pastebėsite, kad sapnuose kartojasi tie patys simboliai, žmonės, veiksmai ir pan. Pabandykite atrasti sapnų vaizdinių sąsajų su realybe.

Budistinis požiūris į sapnavimą

Klasikinis budizmas, išreikštas sūtrose, teigia, jog žmonės turi šešias šaknis (akis, ausis, nosį, liežuvį, kūną ir protą), šešeriopas dulkes (spalvas, garsus, kvapus, skonius, lytėjimus, proto objektus) ir šešias sąmones (akių sąmonę, ausų sąmonę, nosies sąmonę, liežuvio sąmonę, kūno sąmonę ir proto sąmonę). Tačiau naktį juk nematome, neskanaujame, nejaučiame ir negirdime. Net nemąstome. Akys, ausys, nosis, liežuvis, kūnas ir mąstantis protas ilsisi, nebent kiltų labai stiprus pojūtis. Sakoma, kad visos šešios sąmonės ilsisi. Bet septintoji ir aštuntoji sąmonės – skiriančioji sąmonė ir sąmonė – saugykla – niekada nepaliauja darbuotis. Mums miegant, septintoji ir aštuntoji sąmonės vis dar veikia, todėl išgyvename visokius reginius, pojūčius ir jausmus, sukurtus ankstesnių patirčių ir įpročių jėgos. Šios ankstesnės patirtys gali netgi priklausyti ankstesniems gyvenimams. Sapnuodami matome išraiškingus atminties ar pojūčių vaizdinius, kurie yra septintosios ir aštuntosios sąmonės priežastinės sąveikos pasekmė, pasireiškusi prote. Visa tai atrodo labai tikra. Tokia yra sapnų prigimtis. Linksma sapnų prigimtį nušviečianti istorija:

Kartą budistų vienuolis paklausė gero savo draugo:

– Pone Li, esi aklas nuo gimimo. Vadinasi, tu niekada nematei jokių daiktų. Ar miegodamas sapnuoji?

– Aš esu žmogus, – atsakė jis.

– Suprantama, sapnuoju.

– Bet ar gali matyti žmonių, kalnų, pastatų vaizdus, įvairias spalvas ir vietoves? Ar savo sapnuose regi dangų?

– Ne, tokių dalykų aš nepažįstu. Ir sapne neregiu dangaus ar kažko panašaus.

– Bet sakei, kad sapnuoji. Kodėl negali susapnuoti dangaus?

– Kadangi niekada nesu matęs tikro dangaus, jis ir nepasirodo mano sapnuose, bent jau toks, koks, manau, turėtų sapnuotis tau.

– O! Tai ką tada sapnuoji?

– Na, aš sapnuoju, kad vaikštau, valgau, kalbu, sėdžiu, rengiuosi, maudausi. Tokius dalykus.

Tiek šiam kartui. =’) Gyvuokime ir sapnuokime!