Nežinau ar pamenate, bet prieš keletą (o galbūt net keliasdešimt) metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo skelbiamas naujosios DIY (do-it-yourself) kartos įžengimas į “svetą“. Tuo metu itin populiaru buvo nusilaužti telefonus, nusihack’inti konsoles ir iš Veslovo “padvalo“ prisipirkti Baltarusiško biokuro. Na, bent jau pirmieji trys atvejai tikrai buvo populiarūs.
Hmm, keista, pastebiu savyje naujas rusofilines tendencijas. Ne, mielas skaitytojau, su zoofilizmu tai bendro turi tik Tavo iškreiptos sąmones ertmėje. Atsiprašau jei įžeidžiau, kaip visuomet savo psichinius neadekvatumus bandau permesti kažkam kitam… Gėda…
Ačiū, kad leidai išlieti savo kliedesėlių likučius į internetinę erdvę. Jaučiuosi gerokai švaresnė ir pasiruošusi pereiti prie šios dienos temos – savikūros. Viso savikūros spektro tikrai nesiimsime iš karto, pradėsime nuo to, ką aš vadinu “sapnikūra“, o JAV tai pristatoma kaip “build your own dream“.
Teorinis metodo pagrindimas: Čia galėčiau iš stalčiaus ištraukti savo magistrinę disertaciją arba referuoti į tuos “draugus“, kurie turi PhD neuropsichiatrijoje ir kuriems mano vaikiškos svajonės atrodo žavios. Kad ir kokie stiprūs ad hominem argumentai, palaikantys mano teiginį, jog įmanoma susikurti savo paties sapną, šį kartą teks apsieiti be jų ir pasikliauti tikėjimu. Jeigu tai įmanoma pagalvoti ar įsivaizduoti, vadinasi tai įmanoma.
Metodo praktinis taikymas: Kitą kartą, prieš eidami miegoti, atsisėskite ir ant balto popieriaus lapo užsirašykite savo išsvajotą sapną. Atkreipkite į jį savo pasąmonės dėmesį, paprašykite jos pagalbos ir švelnios rankos pagražinant, pataisant ir praplėčiant sapno detales. Laukite miego meto – Jūsų sapnas būtinai išsipildys!
Aš saviškį prašymą savajai pasąmonei buvau užrašius šiame tinklaraštyje, tačiau tikriausiai jis buvo pernelyg intymus, mat po “crash’o“ visas šis įrašas nugrimzdo kažkur giliai giliai. Tiek jau to, Ji vis viena išgirdo. Su maloniu nekantrumu laukiu vakaro!
