Miego paralyžius

Miego paralyžius – žmogaus kūno paralyžius, ištinkantis REM miego fazėje. Tai natūrali kiekvieno žmogaus kūno funkcija, kurios tikslas – neleisti žmogui fiziškai judėti sapnavimo metu. Žmogui sapnuojant, smegenys į raumenis siunčia nervinius impulsus, todėl siekiant, kad raumenys nejudėtų, šie impulsai blokuojami. Miego paralyžius dažniausiai baigiasi žmogui prabudus, o kartais ir prabudus reikia palaukti kelias sekundes ar ilgiau, kad būtų galima pajudinti galūnes.

Žmonės, prabudę ir pirmą kartą patiriantys šį jausmą, dažnai ima šiam paralyžiui priešintis ir supanikuoja. Jei prabudus jaučiamas paralyžius, specialistai rekomenduoja jam nesipriešinti, nes tai tik dar labiau kelia baimę ir stiprina paralyžiaus jausmą. Rekomenduojama žmogui atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti, ir, jei paralyžius nepraeina, po truputį išjudinti galūnes, pradedant nuo pirštų.

Miego paralyžiaus metu gali ištikti įvairios haliucinacijos, pasireiškiančios vaizdais, garsais arba jausmais. Šios haliucinacijos yra labai tikroviškos ir gali žmogų įbauginti. Būtent dėl šių haliucinacijų, kai kurių mokslininkų teigimu, žmonės tikina buvę pagrobti ateivių, matę vaiduoklius ir kitus reiškinius.

Miego paralyžiaus sąvoka susijusi su sąmoningu sapnavimu, nes praktikuodami WILD metodą, skirtą sukelti sąmoningus sapnus, žmonės sąmoningai patiria šį paralyžių.

Siekiantiems sapnuoti sąmoningai, miego paralyžius yra kaip tik puikus ženklas, reiškiantis, jog kūnas fiziologiškai jau pasiruošęs sapnavimui – sąmoningas sapnas jau visa šalia ir gali prasidėti bet kurią akimirką! Todėl tereikia tik maksimaliai atsipalaiduoti (nebandyti priešintis visomis išgalėmis bandant išjudinti kažkurią galūnę!) ir pasitikti sapną. Jeigu pojūčiai yra bauginantys, pvz., jaučiate, kad dar kažkas kambaryje yra – tiesiog nekreipkite į tai dėmesio ir pasistenkite maksimaliai atsipalaiduoti. Tai tėra haliucinacija – ten tikrai nieko svetimo nėra.

7 sąmoningo sapnavimo praktikos žingsniai

1.    Vesti sapnų dienoraštį. Ryte pabudus užsirašyti visas sapno detales, kurias pavyko prisiminti: vietas, žmones, daiktus, simbolius, veiksmus ir pan.

2.    Atrasti sąmoningų sapnų laiką. Tyrimai rodo, kad miegas praėjus kelioms valandoms po rytinio pabudimo – geriausias laikas sąmoningiems sapnams. Pabudus po 1 ~ 2 val. ir netrukus vėl užsnūdus taip pat galima patirti sąmoningo sapnavimo būseną

3.    Kartoti. Jeigu prabudote per vidurį sapno, ramiai gulėdami prisiminkite kuo daugiau sapno detalių. Mintyse kartodami regėtas detales ir vaizdus stenkitės užmigti dar kartą.

4.    Medituoti. Atsigulę pabandykite įsivaizduoti kuo daugiau detalių iš realybės ir prisimenamų sapnų. Galite jas įsivaizduoti kaip nuotraukas arba suteikti joms savitą formą. Galvokite apie jas tol, kol užmigsite.

5.    Piešti simbolius. Kaskart realybėje nutikus reikšmingam įvykiui, sutikus ypatingą žmogų ar dalyvaujant svarbiame pokalbyje pabandykite sau ant delno nupiešti įsivaizduojamą simbolį. Kartokite tai kurį laiką. Jeigu išvysite save tai darant sapne, vadinasi, patyrėte sąmoningo sapnavimo būseną.

6.    Identifikuoti realybę. Kaskart nutikus neįprastam reiškiniui atlikite bent tris realybės patikrinimus: pabandykite susirasti tekstą ir jį perskaityti (sapnuose žmonės itin retai geba skaityti tekstus), stebėkite laikrodį (sapnuojant laikas itin greitai kinta), stenkitės pažiūrėti į save veidrodyje (sapnuose žmonės savęs nemato veidrodžiuose arba regi neryškų siluetą), atsiremkite į sieną (sapnų karalystėje sienos dažniausiai perregimos ir pereinamos),

7.    Analizuokite sapnų dienoraštį. Po kiek laiko pastebėsite, kad sapnuose kartojasi tie patys simboliai, žmonės, veiksmai ir pan. Pabandykite atrasti sapnų vaizdinių sąsajų su realybe.

Sąmoningas sapnavimas

Sąmoningas sapnavimas – išskirtinė miego būsena, per kurią žmogus supranta, kad sapnuoja. Antikos laikais šį reiškinį pastebėjo ir žymus graikų filosofas Aristotelis, kuris teigė, kad kažkas glūdi žmogaus sąmonėje, kas neleidžia pamiršti, kad sapnas nėra tikrovė. Per sąmoningą sapnavimą miegantysis geba kontroliuoti savo veiksmus, kalbą, keisti vaizdinius ir daryti įtaką kitiems veikėjams. Šiuolaikiniai mokslininkai tiria šį reiškinį kaip išskirtinai paslaptingą sąmonės ir pasąmonės žaidimą miegant.

Sąmoningas sapnavimas gali prasidėti keletu skirtingų būdų. Kartais miegantysis nugrimzta į sapną, kuris prasideda pasąmoningai. Vėliau pradeda suvokti, kad regimi vaizdiniai nėra realūs. Kartais sąmoningus sapnus sukelia nevalingas pabudimas ir iš karto po jo sekantis sugrįžimas į miego stadiją. Tuomet miegantysis nepatiria tarpinio perėjimo iš sąmoningo suvokimo į pasąmoningą aktyvaus miego stadiją.

Nors sąmoningas sapnavimas itin didelio visuomenės susidomėjimo sulaukė tik pastaraisiais dešimtmečiais, tačiau pats reiškinys buvo žinomas nuo seniausių laikų. Rytų šalyse sąmoningas sapnavimas buvo vienas iš alternatyvių jogos užsiėmimų. Pagrindinis skirtumas tarp jogos ir sąmoningo sapnavimo – realios aplinkos ir sapnų suvokimas. Per sąmoningus sapnus žmogus regi tik aplinką ir nesupranta, kas tuo metu vyksta realybėje. Medituojant pasiekiama tokia būsena, kai žmogaus sąmonė pusiau miega, pusiau suvokia tikrovę. Sakoma, kad patiriant tokią būseną atsiskleidžia slapčiausios žmogaus mintys ir troškimai.

Nepaisant to, koks siurrealus ar absurdiškas yra sapnas, dauguma žmonių nesupranta, kad tuo metu sapnuoja. Iki šiol psichologai ir psichiatrai negali paaiškinti, kodėl taip yra. Taip pat aiškinamos ir kai kurių žmonių matomos haliucinacijos. Žmogaus suvokimas ir pažinimas iš esmės pagrįstas vizualiniu aspektu, todėl matomi reginiai suvokiami kaip realybės atspindys.