Sveikas, mielasis! Praeitą kartą parengiau šiokį tokį kolektyvinio sapnavimo įvada ir pristačiau šiek tiek teorinės medžiagos. Šį kartą – obviously (o gal – obliviously?) – ketiname pereiti prie praktikos. Trumpai priminsiu metodo taikymo gaires:
- Pasirinktas žmogus (geriausiu atveju – savanoris, mūsų atveju – aš) papasakoja savo praeitos nakties sapną.
- Likę užsiėmimo dalyviai (mūsų atveju – šio blog’o skaitytojai) atsako į klausimą: “Jei tai būtų mano sapnas, ką jis man reikštų? Ką mano pasąmonė norėtų man pasakyti?“
Pradedam? Pradedam! 🙂
Mano šios nakties sapnas: Esu kažkokiame labai neaiškiame koridoriuje. Viso sapno metu žvelgiu lyg pro tam tikrą “išplaukusią“, nelabai aiškią miglą. Ir pats sapnas toks miglotas, neaiškus. Sapno metu, dėl nelabai aiškių priežasčių, mama nusprendžia mane išvaryti iš namų. Aš tam ypatingai nesipriešinu – išeinu, ir tiek. Žinau, jog kišenėje turiu 10 litų, ir už juos planuoju pirkti degtinės. Pasiskaičiuoju, jog daug degtinės už tiek nenusipirksiu, todėl pradedu svarstyti apie tolimesnį veiksmų planą: “Gal grįžti pas mamą? Gal pasitenkinti nedideliu degtinės kiekiu? O gal už 10 LTL nusipirkti 0,33l buteliuką, o papildomus 0,5l “baltos“ pavogti?“
Ties šiais apmąstymais nubundu. Jaučiu lengvą nerimą. Sapną, nors košmaru jo pavadinti negaliu, vis tik vertinu kaip nelabai malonų. Man akivaizdžiausias buvo neaiškumo motyvas, lyg ir rodantis, jog sapno nereikėtų interpretuoti remiantis itin akivaizdžiais ar paviršutiniškais motyvais (a la taip reiškiasi mano baimė būti išmestai iš namų ir alkoholio pagalba netekties skausmą užslopinti). Hmm, noriu dar kiek pagalvoti prieš lįsdama giliau.
Ir, žinoma, labai lauksiu Tavo komentarų! 🙂
Sapnuokime kartu! 